SRIS

Žirnialapis vikis
Pildyti stebėjimo anketą

Žirnialapis vikis

(lot. Vicia pisiformis)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Magnolijainiai (lot. Magnoliopsida)
  • Sąrašas: Saugomų rūšių LRK - 3(R)

IUCN įvertinimas

NT B1+2


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 90–200 cm aukščio augalas, turintis sumedėjusį šakniastiebį ir pavienį stiebą. Stiebas plikas, beveik nešakotas, tuščiaviduris. Lapai sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš šešių–dešimties bekočių lapelių, kurie baigiasi paprastu arba šakotu ūseliu. Žiedai gelsvi ar geltoni, susitelkę pasvirusiose puriose kekėse, po dešimt–penkiolika, kartais dvidešimt viename žiedyne. Žydi gana ilgai, nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, kartais ir šakniastiebiais.
Auga šviesiuose miškuose, jų pakraščiuose (Trifolio-Geranietea bendrijose), upių eroduojamuose šlaituose. Pasitaiko miško aikštelėse, kirtavietėse, vėjavartose. Prieraišus kalkingam ir maisto medžiagų turtingam dirvožemiui.

Populiacijos gausumas

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra žinomos trys žirnialapio vikio augavietės. Rūšies populiacijos atskirai nebuvo tirtos, tačiau remiantis herbariumų duomenimis, individų skaičius skirtingose augavietėse nebūna didelis. Individų gausumas priklauso nuo buveinės – medžiais ir krūmais apaugusiose buveinėse augalų būna negausu, o neseniai eroduotose ir vidutiniškai šviesiose buveinėse žirnialapiai vikiai auga gausiai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia tinkamų buveinių mažėjimas ir jų kokybės prastėjimas. Sutankėjus buveinei ir susidarius ūksminėms sąlygoms, žirnialapiai vikiai skursta ir pamažu išnyksta. Svarbu palaikyti esamas tinkamas buveinių sąlygas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų Skandinavijoje, Centrinėje Europoje iki pat Šiaurės Italijos, rytuose paplitusi iki Kaukazo ir Uralo. Lietuvoje rūšis paplitusi pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse. Pavienių populiacijų seniau buvo aptikta ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje.

Summary

This species is mainly distributed in south and south-east Lithuania, though sporadic sub-populations have been recorded in the south-west. Currently however, this species is known only to be found in three localities. The main threats facing the species are destruction of suitable habitats and decrease of quality of suitable habitats. The species is not tolerant of dense overgrowth by trees and shrubs.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.