SRIS

Apskritasporis bobausis
Pildyti stebėjimo anketą

Apskritasporis bobausis

(lot. Gyromitra sphaerospora)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Aukšliagrybiai (lot. Ascomycetes)
  • Sąrašas: Saugomų rūšių LRK - 2(V)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai (apoteciai) gana dideli, iki 10–15 cm aukščio. Kepurėlė netaisyklingai išsigaubusi ar balno formos, lygiu paviršiumi, ruda, trapi, iki 11 cm pločio, kraštai laisvi ir užsirietę į vidų. Kotas giliai vagotas, briaunos kampuotos ir tęsiasi ant kepurėlės vidinės dalies, augimo pradžioje baltas, vėliau apatinėje dalyje rožinės ar violetinės spalvos.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi pavasarį ir vasarą, auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis ant labai sutrešusios, neretai apaugusios samanomis, lapuočių ir spygliuočių medžių medienos, senuose lapuočių, spygliuočių ar mišriuosiuose miškuose, dažniausiai santykinai drėgnose ir ūksmingose vietose, kuriose yra daug stambių medienos nuokritų. Lietuvoje apskritasporis bobausis aptiktas ant paprastosios eglės kelmų, stuobrių pamatinės dalies, virtuolių, šakų trūnijančios medienos ir ant dirvožemyje esančių sutrešusių medienos liekanų. Medienos saprotrofas. Vaisiakūniai nevalgomi, turi toksinių medžiagų. Rūšis panaši į kitas bobausių rūšis, tačiau nuo jų skiriasi rožiniu kotu ir rutuliškomis aukšliasporėmis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žinomos dvi populiacijos. Dusetų miške stebėti keli vaisiakūniai (2003 m.), Punios šile (senų ąžuolų ir eglių medyne) – trisdešimt aštuoni vaisiakūniai (2011 m.).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė apskritasporio bobausio ir jo buveinių išlikimui kylanti grėsmė yra miško kirtimai, kurių metu iškertami brandūs lapuočiai ir spygliuočiai medžiai bei pašalinama stambi mediena. Pagrindinės apsaugos priemonės yra nevykdyti pagrindinių miško kirtimų šio grybo buveinėse.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, spygliuočių ir lapuočių miškuose, visur reta.
Šis aukšliagrybis pirmą kartą Lietuvoje aptiktas 2003 m. Dusetų girioje (Rokiškio r.). Kita apskritasporio bobausio radavietė nustatyta 2010 m. Punios šile (Prienų r.)

Summary

An endangered and very rare species in Lithuania, known to be found in two isolated localities. It occurs on the decayed wood of Picea abies in old-growth coniferous forests. The main threats are the degradation of habitat through logging and the removal of coarse woody debris.

Informacijos šaltiniai

Iršėnaitė, 2004; Žėbaitė, Iršėnaitė, Kutorga, 2012.